„Geriau gyventi blogoje demokratijoje ar geroje diktatūroje?“ – tokį provokuojantį klausimą kelia vos 8 klasėje besimokantis Karolis Dumšė. Jo brandus ir netikėtai gilus požiūris į sudėtingas politines temas neliko nepastebėtas – jį įvertino prestižinių pasaulio universitetų atstovai. Mokinys sulaukė kvietimo dalyvauti individualioje mentorystės programoje su Kembridžo, Oksfordo ir kitų universitetų dėstytojais bei tyrėjais.
Tarp daugiau nei 1000 dalyvių iš 53 pasaulio šalių lietuvio esė pelnė „Ateities tyrinėtojo“ apdovanojimą ir kvietimą mokytis iš prestižinių pasaulio universitetų dėstytojų. Nors pats Karolis apie savo pasiekimus kalba santūriai, jo rezultatai iškalbingi. Jis išsiskiria ne tik gebėjimu analizuoti sudėtingas politines ir filosofines temas, bet ir stipriais akademiniais pasiekimais – neseniai vykusiame Vilniaus miesto matematikos konkurse jis iškovojo pirmąją vietą, o lietuvių kalbos ir literatūros – trečiąją.
Mokiniai yra labiau įsitraukę, nei manome
Karolio mokytojas Rytis Liaudinskas pripažįsta – toks mokinys stebina net ir patyrusius pedagogus. Pasak jo, Karolis sąmoningai renkasi ne lengviausius kelius, o sudėtingas, „nepatogias“ temas, kurių dažnai vengia net ir suaugusieji.
Anot jo, Karolio pavyzdys rodo ir bendrą tendenciją – jauni žmonės vis aktyviau domisi visuomeniniais ir politiniais procesais. Todėl, pasak mokytojo, mokykla neišvengiamai turi tapti erdve tokioms diskusijoms.
„Mokiniai dažnai yra kur kas labiau įsitraukę į visuomeninius procesus, nei manome. Karolio istorija tik patvirtina, kad net 14–15 metų mokiniai šiandien geba analizuoti sudėtingiausias politines ir filosofines dilemas, jei tam sudaromos tinkamos sąlygos“, – sako Vitlio licėjaus, privačios mokyklos Vilniuje, mokytojas.
Ne tik mokytis faktų, bet ir ieškoti atsakymų
Kalbėdamas apie savo pasirinktą temą, Karolis sako, kad vieno paprasto atsakymo į tokį klausimą nėra. Vis dėlto jis linkęs manyti, kad žmogui saugiau ir prasmingiau gyventi net ir netobuloje demokratijoje.
Rašydamas esė Karolis sako susidūręs ir su akademinio darbo iššūkiais. Pasak jo, vienas sudėtingiausių etapų buvo ne pati tema, o bandymas pagrįsti mintis patikimais šaltiniais ir argumentais.
Tai, pasak Karolio mokytojo, yra viena vertingiausių tokio darbo patirčių – mokinys ne tik gilinasi į temą, bet ir mokosi atsakingai pagrįsti savo poziciją, kelti klausimus, tikrinti informaciją bei matyti daugiau nei vieną galimą atsakymą.
Mokyklos vaidmuo keičiasi
R. Liaudinskas pabrėžia, kad šiuolaikinės mokyklos vaidmuo keičiasi. „Svarbiausia ne tai, ką mokinys žino, o kaip jis mąsto. Būtent tokios temos kaip Karolio verčia ieškoti atsakymų, o ne juos tiesiog išmokti, tad viliuosi, kad ateityje tokių temų ugdymo procese tik daugės“, – teigia jis.
Mokytojas įspėja, kad bandymas saugoti vaikus nuo sudėtingų ar jautrių temų gali turėti priešingą efektą. „Jei apie tai nekalbėsime mokykloje, jie atsakymų ieškos patys – dažnai socialiniuose tinkluose, kur informacija gali būti netiksli ar klaidinanti“, – sako jis.
Karolis tam pritaria – jo teigimu, mokykloje verta kalbėti apie įvairias, net ir sudėtingas temas, nes jos padeda formuoti savarankišką požiūrį. „Tokiomis ir labai įvairiomis temomis kalbėti svarbu, nes tai padeda formuoti nuomonę ir pačiam priimti sprendimus remiantis įvairiais šaltiniais“, – sako K. Dumšė.
Jo istorija primena, kad prasmingas ugdymas prasideda ne nuo paruoštų atsakymų, o nuo drąsos kelti klausimus, ieškoti argumentų ir mokytis mąstyti savarankiškai.