Vaiko emocinis atsparumas – tai gebėjimas ne tik susidoroti su sunkumais, nusivylimais ir nesėkmėmis, bet ir nepalūžti, pasimokyti ir žengti toliau. Šis gebėjimas neatsiranda savaime – jį formuoja šeimos atmosfera, tėvų požiūris į klaidas, emocijų raiška.
Šiuolaikiniai vaikai gyvena sparčiame, informacijos ir iššūkių kupiname pasaulyje, todėl gebėjimas išlikti ramiam ir pasitikėti savimi tampa svarbus ne mažiau nei akademiniai pasiekimai. Žinoma, tėvai dažnai nori apsaugoti savo vaikus nuo sunkumų, tačiau kartais būtent per tokį „perteklinį rūpestį“ atimame iš jų galimybę augti. Užuot sprendę visas problemas už vaiką, verčiau padėkime jam įgyti įrankius, kurie leis ateityje savarankiškai susidoroti su iššūkiais.
Leiskite vaikui patirti nesėkmes
Leisdami vaikui patirti sunkumus, mes mokome jį suprasti, kad nesėkmė nėra tragedija – tai tik dar viena situacija, iš kurios galima pasimokyti. Kai vaikui nepasiseka, pasistenkite reaguoti ramiai. Užuot klausę „kodėl taip padarei?“, paklauskite: „ką manai, ką kitą kartą galėtum padaryti, kad pavyktų geriau?“ Tokiu būdu parodote, kad kiekviena klaida gali tapti mokymosi galimybe. Svarbiausia – išlikti šalia ir padrąsinti, o ne kritikuoti.
Kalbėkite su vaiku apie jausmus
Vaikas, kuris mokosi atpažinti ir įvardyti savo jausmus, geriau su jais susitvarko. Jei vaikas negali pasakyti, kad jam liūdna ar jis pyksta, emocijos gali pasireikšti netinkamu elgesiu – užsidarymu, priešiškumu, verkimu ar net agresija. Su vaiku galima kalbėti paprastai: „atrodo, kad tau šiandien liūdna“, arba „panašu, kad esi nusivylęs, nes nepavyko taip, kaip norėjai“. Svarbu priminti, kad visi žmonės jaučia įvairias emocijas, o kalbėjimasis apie jas padeda nusiraminti ir rasti sprendimus.
Rodykite savo pavyzdžiu
Vaikai geriausiai mokosi stebėdami. Jei tėvai patys ramiai sprendžia problemas, moka atsiprašyti, geba pripažinti savo klaidas, jie natūraliai moko to ir savo vaikus. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „šiandien buvau labai pavargęs ir supykau, bet dabar jaučiuosi geriau, nes išėjau pasivaikščioti.“ Tokie pavyzdžiai rodo, kad emocijos yra normalios, o svarbiausia – kaip su jomis elgiamės.
Padėkite vaikui kurti pasitikėjimą savimi
Kuo labiau vaikas tiki savo jėgomis, tuo lengviau jam įveikti nesėkmes. Tėvai gali stiprinti šį pasitikėjimą pastebėdami ne tik rezultatus, bet ir pastangas: „mačiau, kiek daug laiko skyrei tam darbui atlikti, tavo atkaklumas išties vertas pagyrimo.“
Taip pat verta skatinti vaiką priimti sprendimus – net mažus, kasdienius. Kai vaikas jaučia, kad jo nuomonė svarbi, jis labiau pasitiki savimi.
Kurkite palaikančią šeimos atmosferą
Vaikas mokosi drąsos ir emocinio stabilumo ne per moralus, o per jausmą, kad yra mylimas ir priimamas toks, koks yra. Kai šeimoje vyrauja atvirumas, pagarba ir saugumas, vaikas nebijo pasakyti, kad jam sunku ar gėda. Tai suteikia jam vidinės ramybės ir žinojimo, kad net jei pasaulyje bus iššūkių, namuose visada bus vieta, kurioje jis gali būti savimi.
Kai vaikas žino, kad nesvarbu, kas nutiktų, visada yra būdas atsitiesti, jis ne tik geriau tvarkosi su sunkumais, bet ir drąsiau žengia per gyvenimą.